ISTORIJA

Vietovardis Aucis arba Auce buvo žinomi dar prieš Livoniją. Livonijos ordino krašte Jaunaucė apie 150 metų buvo vadinama Mazauce. 1518 m. Livonijos ordino magistras Pletenbergs šį kraštą lenų teise perdavė Johanui Koskului. 1575-1671 m. Jaunaucė priklausė Ketlerių dinastijos hercogams. Hercogas Vilhelms 1612 m. įsteigė parapiją ir pastatė mūrinę bažnyčią. Hercogas Jēkabs atkūrė Jaunaucės (vokiškai – Neu-Autz) pavadinimą, jo plataus masto ūkinė veikla neaplenkė ir Jaunaucės – veikė stiklo degykla ir kalio gamykla.

1804 m. Jaunaucės dvarą įsigijo grafas Karls Mēdems (1762-1827), vienas iš įtakingiausios Kuršo hercogystės dvarininkų Mēdem‘ų šeimos narių, šalies grafo Johano Fridrih‘o Mēdem‘o sūnus. Karlui Mēdem‘ui priklausė Remtės (Remte), Viesatų (Viesāti), Kapelių (Kapeļi) ir eilė smulkesnių dvarų, jis buvo Kuršo riterystės įgaliotasis atstovas, visų aukščiausiųjų Rusijos imperijos ordinų kavalierius. Karlo sesuo Doroteja Mēdema buvo paskutinio Kuršo hercogo Pēter‘io žmona.

Mēdem‘ų šeimai tapus Jaunaucės dvaro savininkais, dvaras suklestėjo. Vyko didelio masto ūkinių pastatų statybos darbai. 1815 m. birželio 12 d. grafas Karls Mēdems su žmona padovanojo 1333 rublius naujo dvarininkų namo statybai savo dukrai Karolinei, kuri buvo ištekėjusi už Bikstų dvaro savininko Ferdinand‘o fon Rop‘o.

Baronas Ferdinands Rops kartu su broliu Teodoru 1801-1805 m. keliavo po Vakarų Europą, dalyvavo ekspedicijoje į Monblano viršūnę, aplankė dailininkų dirbtuves ir pas tuomet dar jauną skulptorių Torvaldseną, Romoje užsisakė aštuonis marmurinius biustus, kurie buvo pastatyti prabangioje naujai pastatyto Jaunaucės dvaro salėje su kupolu.

Po grafo Mēdem‘o mirties pagal testamentą dvarą paveldėjo duktė Karoline ir jos vyras Ferdinands. Po Ferdinando mirties 1844 m. aštuonerius metus dvarą valdė Ferdinando našlė Karoline, kuri po to dvarą paliko sūnui Teodorui Rop‘ui (1823-1915 m.). 1864 m. jo įsakymu buvo nugriauta bažnyčios smuklė, o jos vietoje barono ir valsčiaus lėšomis buvo pastatyta mokykla, kuri buvo atidaryta 1865 m. lapkričio 14 d.

1903 m. architektas Makss Alekss fon der Rops atnaujino visą dvaro interjerą. Paskutinis dvaro savininkas buvo Teodoro sūnus Karls fon Rops, gimęs 1864 m., iš kurio po 1920 m. žemės reformos dvaras buvo atimtas. Tuo metu dvarui priklausė 2761 ha žemės. Karlui fon Rop‘ui buvo paskirtas senas ūkis „Āži“.

Karlo sūnus Joahims Rops – caro armijos karininkas, dalyvavęs kovose už Latvijos laisvę, už tai jam buvo paskirtas 59,34 pūrviečių dydžio žemės sklypas, kurį jis išnuomojo Friciui Slūtiniui (Fricis Slūtiņš). Pats gyveno Jelgavoje. Išvykdamas į Vokietiją neatsisakė Latvijos pilietybės ir savo turto. 1930 m. Vokietijoje įsteigė baronų Rop‘ų šeimos asociaciją ir iki 1978 m. jai vadovavo.

Jaunaucės dvaro savininkai

Savininkas Laikotarpis
Johans Koskuls 1518  – ?
Gothards Ketlers (hercogas) 1575–1587
Frīdrihs ir Vilhelms Ketler‘iai (hercogai) 1587–1642
Jēkabs Ketlers (hercogas) 1642–1671
Bernhards Heinrihs fon Haufs 1671–1681
Hristofs Ernsts fon Nolde 1681–1713
Frīdrihs Kazimirs fon Korfs 1713–1736
Johans Ernsts fon Bērs (baronas) 1736–1765
Karls Ferdinands fon Orgīzs – Rūtenbergs 1765–1804
Karls Johans grafas Mēdems 1804–1827
Ferdinands fon der Rops 1827–1844
Karolīne fon der Ropa 1844–1852
Teodors fon der Rops 1852–1915
Karls fon der Rops 1915–1920

            1922-1926 m. Žemės ūkio ministerija Jaunaucės dvaro centrą su rūmais išnuomojo Latvijos Jaunimo sąjungai. Tikslas – įrengti sanatoriją bent 20 nepasiturinčių jaunuolių. 1926 m. dėl nepatenkinamo tvarkymo nuomos sutartis buvo nutraukta. Pastatai buvo perleisti Jaunaucės valsčiui, žemė – paskirstyta naujai besikuriantiems ūkiams.

            1926-1930 m. Rūmų patalpose veikė vaistinė, dirbo gydytojas, akušerė.

            1930-2009 m. Kadangi buvęs Jaunaucės valsčiaus mokyklos pastatas tapo per mažu, mokykla buvo perkelta į rūmus. Pastatas nebuvo perstatytas, siekiant pritaikyti jį mokyklos poreikiams. Padidėjus mokinių skaičiui po 2-ojo pasaulinio karo, siekiant padidinti patalpas, buvo išgriautos dviejų patalpų tarpinės sienos. Laikui bėgant interjere formavosi einamųjų sovietmečio remonto darbų sluoksniai. Kadangi rūmuose rekonstrukcijos darbai nebuvo atliekami, iki šių dienų gerai išsilaikė dvaro laikotarpio interjeras. Praėjusio šimtmečio devintajame šimtmetyje mokyklos kolektyvas pradėjo suvokti dvaro ir parko kaip kultūrinio istorinio paveldo unikalumą. Ugdoma mokinių, tėvų ir vietinės bendruomenės pagarba rūmų istorijai ir interjerui. Keičiasi remonto darbų ir patalpų įrengimo koncepcija – akcentuojamas senasis interjeras. Jaunaucės mokykla 2000 m. įstojo į Latvijos pilių ir dvarų asociaciją ir vasaros mėnesiais tampa turizmo objektu. Pradėti rūmų tyrimo ir restauravimo darbai – atnaujinta čerpių stogo danga, pradėta kupolų salės restauracija. Parengtas ir pradėtas parko rekonstrukcijos projektas. Nuo 2002 m. rūmuose įsikūrusi Jaunaucės liuteronų parapija.

            2009 m. Saldus krašto savivaldybė mokyklą uždarė. Rūmų tvarkymo sąnaudas dengia jungtinė Jaunaucės ir Rubos valsčių valdyba. Draugijos „Mēs-Jaunaucei“ veiklos dėka rūmuose vyksta kultūros ir mokymosi visą gyvenimą renginiai, tęsiami rūmų restauravimo darbai. Finansavimą draugija pritraukia įgyvendindama projektus. Rūmai yra kultūros turizmo objektas.

Architektūra

Jaunaucės dvaro pastatai yra XIX a. valstybinės reikšmės architektūros paminklas. Iki šių dienų išliko 12 pastatų ir parkas.

Gražiausias pastatas – tai dvaro valdytojų namas – rūmai. Architektūros stilius: vėlyvojo klasicizmo laikotarpis – ampyras. Architektas nežinomas.

Latvijos Istorijos instituto žurnalo (1995, Nr. 1) straipsnyje „Latvijos dvarų klasicizmo architektūra“ Latvijos Mokslų akademijos narys korespondentas, Dr. arch. Jānis Zilgalvis apibūdina Jaunaucės rūmų architektūrą:

„…Gana netipiškai interpretuotos antikinės formos ir statant Jaunaucės dvaro rūmus. Jaunaucės rūmų išraiškingumo pasiekta kitokiomis priemonėmis nei paprastai. Kitų klasicizmo rūmų ir dvarų valdytojų namų dydžio kompozicija yra palyginti paprasta, išilginis fasadas – portiko fonas ir vieta dekoratyviniams elementams pastatyti, o Jaunaucėje – žaidimas su statybos apimtimi, žinoma, pagal klasicizmo taisykles. Išilginiai fasadai išpurenti trim rizalitais, galiniai fasadai – mezorinais. Šį klasicizmo rūmams gana sudėtingą dydžio kompoziciją peršviečia dinaminė įtampa. Architektas mažiau galvojo apie amžino antikinių formų grožio atskleidimą, o daugiau dėmesio skyrė dydžio plastikai ir vaizdumui. Sakytina, kad darbas atliktas net pernelyg drąsiai. Tai jaučiama ne tik statybinių masių išdėstyme, bet ir fasado detalėse: pusapvalių lietų langų ir centrinio kiemo pusės rizalito nišos traktuotėje“.

Rundalės (Rundāle) rūmų muziejaus direktorius Imants Lancmanis apie Jaunaucės rūmus:

* Vienintelis Latvijoje toks nepakeistas vėlyvojo klasicizmo interjerų kompleksas.

*Vienintelis Latvijoje autentiškas klasicizmo stiliaus kupolo piešinys.

* Didžiausia Latvijoje XIX a. I ketvirčio krosnių kolekcija (7 krosnys).

* Daugumoje patalpų po dažais išlikęs pirminis parketas.

Meklē mūs internetā: